Aš pasiilgau gaivumu dvelkiančio pavasario, kai saulės bučiuojamais skruostais ir pėdas dengiančiais aulinukais brendi per žiemos pabaigą, paskutinius atodūsius, atsisveikinimą. Kai iš juodos, dar šaltumu alsuojančios žemės ima kilti pirmi, trokštantys kvepėti daigeliai, stebėtinai greitai skubantys tobulėti - pasiekti žmonių susižavėjimą, šypseną. O pavasariui įsibėgėjus mano akys nušvinta mėlynumu, lyg gražiausias pasaulio mėlis miškuose sveikinasi žibutės. Ir mylėdamas mane Tu tikrai žinai, kad ne rožės, tūnančios parduotuvėse ištisus metus, o jos, žydrosios mažylės, nudžiugina mane labiau.
Aš myliu pavasarį, nes pavasariu gimiau.
Pavasarį įsimylėjau ir myliu dar smarkiau. Tik Tu, pavasari, toks tyras ir žavus. Savo atgimimu ir tuo kvapu, kurio jau laukiu.
man zybutes pacios graziausios geles <3 is tu mazuciu ;)
AtsakytiPanaikinti